- vaikapalaikis
- vaikãpalaikis sm. (1) DŽ1, vaĩkapalaikis (1) NdŽ žr. vaikpalaikis: 1. Ė vaikãpalaikiai tie pasleidę OG194. 2. Tie vaikãpalaikiai mandrūs JT590. Suejo vaikãpalaikiai ir iškrėtė obuolius Ds. Da pjauna te du vaikãpalaikiai Kp. Prie tai karčemai valkiojas vaikãpalaikis Trs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
